BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Minkštų baldų priežiūra

Žinant, kaip tinkamai prižiūrėti ir valyti minkštus baldus, juos galima išsaugoti tarsi naujus gerokai ilgesnį laiko tarpą. Daugiau pasidomėjus apie baldų valymą pasirodo, kad šis nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Taigi šiame straipsnyje papasakosi, kaip yra valomi ir prižiūrimi minkšti baldai.

Išsirinkite tinkamą audinį

Renkantis minkštus baldus labai svarbu išsirinkti tinkamą šį audinį. Įprastai specialistai patars rinktis tam tikrą medžiagą priklausomai nuo to kur stovės jūsų baldas ar baldai, kaip dažnai jie bus naudojami. Labai dažnai ir aktyviai dėvimi baldai gali greitai prarasti savo pirminę išvaizdą. Taigi baldai ant kurių bus dažnai sėdima turėtų būti padengti sintetinėmis medžiagomis, šios dėvisi kur kas lėčiau. Natūralus pasirinkimas būtų oda, kuri taip pat tinkamai prižiūrint dėvisi kur kas lėčiau, visgi šios priežiūra yra gana atsakingas darbas.

Baldų audinio apsauga

Viena svarbiausių baldų medžiagos apsaugos taisyklių: stenkitės išvengti skysčių. Baldų medžiagų apsaugai naudojami įvairūs vandens ir kitų medžiagų repelentai. Dalis šių apsauginių priemonių taikomi dar fabrikuose, dalis parduotuvėse, tačiau tam tikrai medžiagai tinkamą repelentą galima užpurkšti ir ant jau įsigytų baldų. Šias priemones galima rasti baldų parduotuvėse.

Žinoma, reikia suprasti, kad apsaugantieji purškalai veikia gana trumpai. Išpylus, kavą ar kitą gėrimą ant baldų privalu, kuo skubiau paliktą dėmę išvalyti, nes šiai įsigėrus į audinį valymo procedūra taps kur kas sudėtingesnė ir brangesnė.

Pagalvėlių priežiūra

Minkštų pagalvėlių ar prie baldo nepririštų detalių priežiūra yra gana paprasta. Patariama šiais detales nuolatos vartyti, kad abi pusės dėvėtųsi vienodai, taip pat, periodiškai kartą per savaitę visas detales patariama išpurenti. Tokia priežiūra prailgins baldų detalių kokybišką išvaizdą.

Vakuuminis valymas

Dažna šeimininkė namuose turi vakuuminį siurblį, neturinčioms patariama tokį išsinuomoti, bent kartą per mėnesį. Vakuuminis baldų valymas leis apsisaugoti nuo ilgaamžių sunkiai išvalomų purvo ar maisto dėmių.

Sunkiau pašalinamas dėmes galima valyti su labai minkštu dantų šepetėliu, šio neperspaudžiant ir taip nepažeidžiant audinio.

Dėmių valymas

Nuolatinė priežiūra yra bene pats svarbiausias minkštų baldų priežiūros elementas, tačiau nutikus netikėtai nelaimei gana svarbu tinkamai sureaguoti ir išvalyti atsiradusią dėmę. Išpylus skysti ant audinio paviršiaus patariama minkštu rankšluosčiu tapšnoti ant dėmės, jokiu būdu netrinti. Dažnai toks sprendimas išgelbsti baldus, jei šie yra padengti specialiu repelentu apsaugančiu nuo dėmių atsiradimo.

Jeigu nutinka didesnė nelaimė specialų audinio paviršiaus valiklį pirmiausiai išbandykite nematomoje vietoje. Atlikus tokį veiksmą įsitikinsite, kad valiklis nedaro žalos audiniui. Valant valikliu reikėtų šį švelniai įtrinti į medžiagą, o po to paviršiui išdžiuvus pasinaudoti vakuuminiu siurbliu ir išplauti paviršių.

Medinių detaliu priežiūra

Kaip medinės spintos, įvairios lentynos, mediniai stalai, taip ir medinės minkštų baldų detalės reikalauja tam tikros priežiūros. Medinėms detalėms parduotuvėse apstu tinkamų valiklių, tačiau būkite atsargios, ir kaip ir medžiagai skirtus valiklius, taip ir šiuos išbandykite ant mažiau matomų vietų. Esant per stipriam tirpalui medžio lakas ar dažai gali išblukti ir nusitrinti, o tokios katastrofos mes tikrai nenorime.

Kreipkitės į profesionalus

Norint išlaikyti ilgalaikę minkštų baldų išvaizdą patariama kas pora metų šiuos išvalyti pasitelkus specialistų pagalbą. Valymo ekspertai pataria tokias procedūras atlikti reguliariai, o ne laukiant kada susikaups pakankamais dėmių kiekis. Kuo baldas tampa nešvaresnis tuo jį sunkiau išvalyti, taigi nedelskite!

Rodyk draugams

Gamtos ir tradicijų sintezė

Šiaurės kraštuose tebegyvuoja glaudus tradicijų ir moderniosios kultūros ryšys, kur viskas stebėtinai harmoningai susipina su šiuolaikinio mokslo, technologijų, technikos naujovėmis ir gamta. Civilizacijos procesas Skandinavijos šalyse yra išskirtinio humaniško atspalvio, kurį lemia išskirtinis dėmesys gamtai, natūralioms vietos medžiagoms, pirmiausia, žinoma, medžiui. Senas suomių posakis byloja: „medžiai grąžina viską, ką yra gavę iš gamtos, saulės, žemės“. Skandinavijoje, kaip ir Japonijoje, susiklostė net savotiškas medžio kultas. Medis įkūnija gyvybės, saugumo, žmogaus gyvenimo periodus. Per medį suvokiamas tiesioginis žmogaus ryšys su gamta, todėl dizainerių, kuriami bet kokie kieti ar minkšti baldai, nevengia demonstruoti ne tik medžio tekstūros, bet dažnai net šakos rievės kaip dekoratyvaus elemento. Kalbant apie Skandinavijos dizainą, dizainerių kūrybą, dažniausiai vartojami demokratiško humanizmo, humanistinio minimalizmo terminai.

Skandinavijos dizaineriai, kaip jau buvo sakyta, pirmenybę teikia vietos medžiagoms - pastelinių tonų beržo, pušies, buko, vyšnios medienai, jos paviršių padengia skaidriu matiniu laku, atskleisdami natūralų medžio grožį. Visuotinai pripažintų Danijos, Suomijos, Švedijos firmų kietieji ir net minkšti baldai išsiskiria medienos specifikos, medžiagos privalumų atskleidimu. Suomių dizaino patriarchas Tapio Wirkkala iš daugybės medžio sluoksnių unikalia technologija pagamintų medienos lukšto blokų, kurios buvo tarsi pertvaros, sukūrė unikalius skulptūrinius reljefus, dekoratyvinius objektus. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tai buvo novatoriški sprendimai. Jo darbai buvo eksponuojami Milano trienalėse, Amerikoje, kūrinių reprodukcijos apkeliavo visų specializuotų žurnalų puslapius.

Palyginus tradicinį Skandinavijos šalių liaudies architektūros paveldą, esminių skirtumų tarytum nepastebima. Kiek daugiau skirtumų aptinkama Švedijos kultūroje, liaudies tradicijose, kurias lėmė įtakingos karalystės Baltijos regione istorinė praeitis. Tačiau galingos valstybės statusas nepakeitė atšiaurių gamtos sąlygų. Uolėtuose užutekiuose, fiordų slėniuose įsikūrę Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Danijos gyventojai savo namus dažydavo geležies oksidu, sumaišytu su derva, baltai pabrėždami sienų sandūras, langus, duris. Todėl beveik visur dominuoja gelsvas, rusvai rausvas koloritas. Mėgstama mėlyna indigo spalva, simbolizuojanti vaiskų šiaurės dangų ir vandenį. Tradicinę spalvų gamą aptinkame ir šiuolaikiniuose pastatuose. Gyvenamuosiuose namuose betono statybinės plokštės dažnai dažomos rusvai, o sujungimo linijos išryškinamos baltai. Statybų metu iš betono gaminamų liejinių paviršiuje specialiai paliekama neužglaistyta medžio lentų klojinių faktūra, kaip užuomina Į medinę architektūrą.

Gamtos teikiamos žaliavos nulėmė specifinių verslų plėtrą. Vandens keliai buvo pagrindinė susisiekimo, prekybos ryšių priemonė. Plukdomi sieliai, sakai, žvėrių kailiai, rūda, skatino atsirasti verslus šalia vandens telkinių. Amatininkų dirbtuvės, pirmosios manufaktūros kūrėsi prie jūros užutėkių, ežerų, upių pakrantėse, kur amatininkus lengvai pasiekdavo žaliavos. Ir dabar žinomiausios industrinės įmonės tebėra savo istorinėse vietovėse. Skandinavijos šalyse buvo išplėtoti medžio apdirbimo, tekstilės, keramikos, stiklo amatai, kurie palengva išaugo į pramoninę gamybą. Šviesi mediena, natūrali vilna, lino pluoštas sukūrė santūrią, pastelinę spalvų gamą. Šiaurinėse platumose atsiranda ryškesnių raudonų, mėlynų spalvų, kurios gerai matyti baltuose sniego toliuose. Ypač spalvingi drabužiai, spalvos derinamos prie elnio kailio.

vizualinis dizainas

Rodyk draugams

Dizainas karo metu

Antrasis pasaulinis karas pakirpo dizainerių kūrybos sparnus. Amerikoje nesustojo industrinių susivienijimų, dizainerių veikla, tačiau didžiosioms futuristinėms ateities idėjoms nebuvo lemta materializuotis. Antrojo pasaulinio karo metais Amerika investavo net 40 procentų visos ekonomikos naujoms medžiagoms bei technologijoms į chemijos ir elektronikos pramonės plėtojimą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama buitinės paskirties daiktų, tokių kaip minkšti baldai ar spintos projektavimui ir gamybai.

Naują etapą Amerikos dizaine pradėjo Charlesas Eamesas, atstovaujantis vadinamajai antrajai dizainerių kartai. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Eamesas kartu su Eero Saarinenu pradėjo projektuoti baldus iš lenktinės faneros. Eamesas sukūrė kėdę, pritaikęs naują klijuotinės faneros štampavimo technologiją. Novatoriškas sprendimas buvo esminis perversmas kėdžių dizaine ir masinėje pramoninėje gamyboje.

Charleso ir Ray Eamesų kūryba labai pakoregavo, praplėtė baldų industrinės gamybos galimybes. Eamesas su žmona, naudodami naujas medžiagas, sukūrė visą seriją iš stiklo pluošto presuotų kevalinės formos kėdžių Hermano Millerio firmai. Jų kūryba radikaliai pakeitė XX amžiaus baldų dizainą, baldų projektavimo koncepciją, požiūrį į naujų technologijų, medžiagų panaudojimą baldų gamyboje ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Šia technologija buvo patobulinti net minkšti baldai, o tiksliau jų atraminės konstrukcijos. Minėtų dizainerių kūryba suvaidino svarbų vaidmenį, keičiant visuomenės supratimą apie modernųjį dizainą. Amerikos dizainas, susiformavęs vartotojiškos visuomenės terpėje, sukūrė XX amžiaus masinės produkcijos ikonografiją, kuri iki šiol gyvuoja pasaulio kasdienėje materialioje kultūroje.

Antrasis pasaulinis karas sukrėtė pasaulį, sugriovė ekonomiką, militarizavo pramonę, pažeidė moralines, etines normas, o svarbiausia, pasaulį ilgus dešimtmečius padalijo į konfrontuojančias Vakarų ir Rytų stovyklas. Išryškėjusios skirtingos ideologijos nulėmė ne tik skirtingą visuomenės socialinę struktūrą, tad net ir kultūros, meno, dizaino raida pasuko skirtingomis kryptimis. Rytų Europos šalys, patekusios į socialistinio lagerio zoną, ekonomiškai ir ideologiškai tapo priklausomos nuo Sovietų Sąjungos. Įsigaliojus autoritarinei ekonominei sistemai, buvo apribota savarankiška iniciatyva, kuri pristabdė kūrybišką dizaino raidą. Vakarų Europai pakilti padėjo Amerikos vyriausybės priimtas ekonominės pagalbos Marshallo planas. Amerika norėjo susigrąžinti karo metais prarastą Europos rinką savo prekėms.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu visa pramonė, gamybos technologijos, chemijos, inžinerijos mokslai buvo nukreipti karo reikmėms. Dauguma įmonių dirbo karinės technikos srityje. Paspartėjo chemijos, elektronikos mokslų raida, atsirado naujų medžiagų, pažengta ir plastiko, aliuminio, kitų lengvųjų metalų bei medžiagų gamyboje. Sukaupta pažangioji patirtis karo pramonėje buvo perorientuota, pritaikyta naujiems visuomenės poreikiams. Visi naujieji atradimai pasitarnavo ir baldų gamyboje. Net paprasčiausios spintos tapo inovatyvių permainų pavyzdžiais. Pirmasis pokario dešimtmetis išsiskyrė ekonomikos, socialinių struktūrų atstatymo darbais. Pokario metais visos žmonių kūrybinės jėgos pirmiausia buvo nukreiptos ekonominiam pagrindui atkurti. Atslūgus karo metų įtampai, kasdienis gyvenimas įgavo demokratinių bruožų, kurie padėjo pamatus populiariai kultūrai. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos gamyboje išliko įsitvirtinę fordizmo principai, susiformavę amžiaus pradžioje Fordo automobilių pramonėje. Kurį laiką pasaulio dizainas rėmėsi Amerikos dizainerių sukaupta patirtimi, aerodinaminių formų estetika.

Europoje kūrėsi nacionalinės dizaino asociacijos, vienijančios gamintojus ir projektuotojus. Dizaineriai ėmėsi organizuoti seminarus, aptarti susidariusią ekonominę situaciją, kūrybines problemas, dizainerių rengimo būtinybę. Europai ekonomiškai stiprėjant, dizainerių dėmesys sutelkiamas į pramoninės gamybos atnaujinimą, mokslinę analizę, gaminamos produkcijos sisteminimą. Mokslininko ir dizainerio kūrybinis bendradarbiavimas buvo vertinamas pozityviai, kaip užtikrinantis pramoninei gamybai sėkmę, ateities perspektyvą. Septintajame dešimtmetyje gamybos mechaninį procesą pakeitė elektronika - prasidėjo elektronikos amžius, pakeitęs ne tik gamybos technologiją, bet ir kultūrinį gyvenimą, meną.

Eames lounge chair

Rodyk draugams

Bauhauzas. Kas tai?

Bauhaus – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. Šis terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrįstą ir sukurtą architektūros bei dizaino stilių, kuris tapo viena įtakingiausių modernizmo architektūros srovių. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Po Pirmojo pasaulinio karo, ekonominės ir politinės suirutės laikotarpiu, Veimaras tampa Tiuringijos sostine. Vokietija, kuri tuo metu buvo trečioji industrinė šalis po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, siekė išplėsti savo politinę įtakos sferą, užimti tvirtas pozicijas ekonomikos, prekybos srityse, todėl buvo rimtai susirūpinta projektuojančių pramoninei gamybai dailininkų rengimu. Svarbiausias reformuojamų dailės mokyklų uždavinys buvo parengti tokias mokymo programas, jog pagal jas studijas baigę dailininkai gebėtų apipavidalinti interjerą, bendradarbiauti su gamintojais, kurti pavyzdžius pramonei. Buvo siekiama sudaryti kuo platesnes būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programas. Atsiranda naujo tipo mokymo institucija - Aukštoji apipavidalinimo mokykla.

Karo nuvargintame Veimare nebuvo elektros, stigo maisto, paprasčiausių darbo įrankių. Tokiomis sunkiomis sąlygomis kūrėsi naujoji Bauhauzo mokykla. Bauhauzo programiniu pagrindu tapo nuosekliai ir dėsningai tęsiamos XIX amžiaus antrojoje pusėje skleidžiamos meno ir amatų atgimimo, menų sintezės idėjos. Radikaliai besikeičiantis požiūris į kūrėjo misiją mašinos amžiuje natūraliai subrandino poreiki integruotis į pramonę, kurti funkcionalius masinės gamybos objektus. Buvo žengtas konkretus žingsnis pramoninio projektavimo meno - dizaino link. Veimare buvo įkurta mokykla, atvėrusi duris visų moderniųjų meno krypčių kūrėjams. Čia rinkdavosi įvairių ne tik meno, bet ir mokslo sričių pažangiausi atstovai - mokslininkas Albertas Einšteinas, dvylikatonės muzikos pradininkas Arnoldas Schonbergas, tapytojas Oskaras Kokoschka ir kiti.

Bauhauzas - viena ryškiausių mokyklų po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje išsiskleidė naujos avangardinės meno kryptys, parengtos naujos mokymo programos. Tai buvo pirmoji mokykla, rengusi dailininkus dizainerius pramonei, taip pat ji turėjo nemažą įtaką meniniam gyvenimui.

Bauhauzo idėja užkoduota modulinėse formose. Baltos gipsinės formos, leidžiančios kombinatorikos principu suformuoti net keletą skirtingų arbatinukų gamybai, pateikti įvairesnį asortimentą. Tai buvo programinė mokyklos nuostata rengiant pramonei dailininkus projektuotojus. Būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programose plastiniai, vaizduojamieji menai turėjo užimti svarbią vietą šalia architektūros, inžinerinių mokslų, praktinio darbo dirbtuvėse, sudarant kuo platesnes specialistų pasirengimo galimybes. Vadovaujantis šia koncepcija, pastatai, infrastruktūra, aplinką formuojantys daiktai ir net minkšti baldai, turėjo būti kuriami kaip ištisa aplinka, griežtai atitinkanti žmogaus socialinius poreikius, derinama su pramonės galimybėmis ir reikalavimais panaudojant naujas technologijas, nuošalėje nepaliekant estetinių dalykų.

Veimaro laikotarpiu mokyklos dirbtuvėse buvo kuriami minkšti baldai, metalo, stiklo, tapybos, tekstilės ir keramikos dirbiniai. Mokymo procesui vadovavo dailininkas kartu su mokymo meistru. Jiems studentai turėjo atsiskaityti. Bauhauze mokymas buvo organizuojamas taip, kad visi studentai ir pedagogai dirbtų dirbtuvėse kartu - mažiau patyrę su daugiau patyrusiais specialistais. Praktika, darbas dirbtuvėse buvo itin svarbi mokymo programos dalis, kita dalis buvo teorija. Į kūrybinį, mokomąjį ir praktinį darbą buvo žiūrima kaip į svarbius bendro mokymo elementus. Mokyklos pagrindinis uždavinys buvo: visas meno formas išlaisvinti nuo izoliacijos, uždarumo, kad tapytojai, skulptoriai - visi išmoktų amato ir dirbtų kartu. Antrasis siekis: panaikinti ribas tarp menininko ir amatininko, tarp meno ir taikomosios dailės - amatų. Trečiasis - užmegzti tiesioginį kontaktą su žinomais meistrais, amatininkais ir pramone. Galutinis tikslas turėtų būti statinys, kurį kuriant dalyvauja visi menai. Bauhauzo tikslas buvo parengti kūrėją, gebantį kurti modernią aplinką nuo pastato iki funkcionalių daiktų ar tiesiog spintos, turinčios estetinę prasmę.

juodas krėslas

Rodyk draugams

Kokie daiktai yra reikalingi dideliame biure?

Kiekvienas supranta, kad biure turi būti stalai, kėdės ir spintos. Šių baldų puikiai užtenka normaliam kasdieniam darbui biure. Būtent tokias darbo vietas galima išsinuomoti už labai nedidelę kainą daugelyje pasaulio miestų. Tiesa, jei jūsų kompanija turi daug darbuotojų, kuriems reikia nuolat tarpusavyje derinti darbus, organizuoti susitikimus ir kartais pailsėti jūsų biure turi būti daugiau baldų. Šiame straipsnyje pateiksime sąrašą baldų ir daiktų, kurie turi būti kiekviename dideliame biure.

Didelis stalas. Šis stalas turi būti skirtas komandos susibūrimui. Nesvarbu, tai vieno iš komandos narių gimtadienis ar darbinis susitikimas tarp komandos narių ar susitikimas su klientais ar partneriais. Geriausia, kad šis stalas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, kur pokalbiai ir diskusijos netrukdys tuo metu dirbantiems žmonėms susikoncentruoti į svarbiausias užduotis.

Kiekviename dideliame biure taip pat turi būti minkšti baldai. Laukiamasis ar poilsio kambarys yra puiki vieta šiems baldams. Minkšti baldai puikiai pasitarnaus, kai biure lankysis svarbus svečias. Juk jo nepasodinsi ant paprastos biuro kėdės. Taip pat sofa ar fotelis pravers nuo darbo norintiems pailsėti darbuotojams. Poilsis, pirmiausia, yra aplinkos pakeitimas. Trumpas prisėdimas ant minkštų baldų yra puikus būdas trumpam atsipūsti.

Pertvaros dideliame biure yra labai naudingos. Jos padeda suskirstyti dideles erdves į mažesnes nestatant sienų. Daugeliui šiuolaikinių biurų darbuotojų reikia turėsi atskirą erdvę, kurioje jie galėtų susikoncentruoti į darbus. Mokslininkų tyrimai įrodė, kad darbuotojai dirbtų net iki 50% produktyviau, jei jie darbo vietoje nebūtų išblaškomi. Pertvaros padeda išblaškymo skaičių sumažinti. Tai ypač aktualu biuruose, kuriuose yra didelės atviros erdvės ir daug darbuotojų.

Didelės kamštinės ar rašymui skirtos lentos. Šios lentos puikiai pasitarnaus, kaip priemonė darbų planavimui ar susitikimų vedimui. Daugelis kompanijų jas naudoja pardavimų tikslų sekimui. Savaitės eigoje organizuojamo susitikimo metu pardavimų ir rinkodaros skyriaus darbuotojai užsibrėžia pardavimų tikslus ir veiksmus, kurių bus imamasi šiuos tikslus norint pasiekti. Vėliau ant šios lentos galima žymėti, kas jau yra įgyvendinta ir pasiekta. Šie rezultatai yra matomi visiems darbuotojams ir veikia, kaip puiki motyvacinė priemonė. Jei norite dar labiau paskatinti darbuotojus, įsiteikite geriausiam savaitės darbuotojui prizą, kuris puikuosis šalia šios lentos.

Drabužių spinta. Dažnai po kompanijos plėtros, kai iš mažos kelių žmonių firmos ji tampa didesne kompanija su daugiau nei 10 ar 20 darbuotojų išlieka seni įpročiai. Vienas iš dažniausių - pasidėti rūbus ant kėdžių. Mažose kompanijose dažnai taip yra elgiamasi dėlto, kad yra taupoma ar tiesiog kabinete nėra vietos drabužiams skirtai spintai. Tuo tarpu didelės kompanijos to sau leisti negali. Kiekvienas daiktas šioje žmonių bendruomenėje turi turėsi savo vietą. Netvarkingai sukabinti drabužiai ne tik sukurst bendrą neigiamą atmosferą, bet ir neprofesionaliai atrodys jūsų klientams ir partneriams. Įvaizdis šiuolaikiniame versle yra labai svarbu.

Daugiafunkcinis spausdintuvas. Daugelis šiuolaikinių verslininkų sako, kad spausdintuvas šiais laikais nėra reikalingas. Visus darbinius reikalus galima sutvarkyti naudojantis el. paštu ar telefonu. Tai tiesa, jei jūsų kompanija yra nedidelė. Mažai darbuotojų turinčiai kompanijai retai prireikia spausdinti dokumentus. Tuo tarpu didelėje kompanijoje atsiranda vis daugiau „popierizmo“. Tai lemia kompanijos dydis, darbuotojų skaičiaus augimas ir privalomas biurokratinio aparato augimas. Jei mažoje kompanijoje galima laisvai susitarti dėl kiekvieno darbuotojo savaitės užduočių žodžiu, tai didelėje šias užduotis geriausia atsispausdinti ir išdalinti kiekvienam. Taip pat didesnėje kompanijoje dažniau prireikia spausdinti ir kopijuoti dokumentus.

biuro sofa

Rodyk draugams

Art Nouveau užkariauja Prancūziją

Prancūzijoje art nouveau pamatus parengė pati istorinė praeitis, prabangus barokas, žaismingas, puošnus rokokas ir XIX amžiaus pabaigoje vykę reikšmingi pokyčiai tapyboje. Ryškėjo simbolistinė kryptis literatūroje, turėjusi įtakos jaunosios kartos menininkų kūrybai. Pirmieji nuo realizmo ir impresionizmo atsiribojo grupė dailininkų su Pauliu Gogenu priešakyje, vadinamoji Pont-Aveno mokykla. Bendraminčiai kartu tapydavo nuvykę į šiaurės vakarų Prancūzijos Pont-Aveno miestelį Bretanės provincijoje. Juos traukė ne tik spalvingas, archajiškas Pont-Avenas, bet ir svetingi provincijos miestelio svečių namai, kuriuose dailininkai apsistodavo ir buvo įsirengę studiją. Gogeno kūryba buvo impulsas posūkiui tapyboje, turėjo įtakos grafikos, dizaino raiškos formoms. Išraiškinga dinamiška dėmė, vingiuojanti tarsi žaltys linija, būdinga jo darbams pat buvo perimta kitų dailininkų, tapo art nouveau stiliaus simboliu.

Paryžiuje art nouveau gimimą simbolizavo verslininko, japonų meno kolekcininko Siegfriedo Samuelio Bingo atidarytas salonas L’Art Nouveau (1895). Atidarymo proga belgų architekto ir dizainerio Henry van de Velde’s apipavidalintose salėse buvo eksponuoti E. Vuillard’o, M. Denis ir kitų darbai. Bingo salonas parduotuvė Paryžiuje tapo dekoratyviojo moderniojo meno sklaidos centru. Kaip tik tuo metu Paryžiuje įsikūrė čekų dailininkas Alfonsas Mucha. Jaunasis čekas domėjosi Rytų kraštų, islamo menu, studijavo gotikos palikimą. Didžiausią poveikį Muchos kūrybai neabejotinai turėjo Japonijos meno estetika, kinų menas. Ant popieriaus ritinių spalvotu tušu nutapytos kompozicijos, subtili linijos plastika, spalvų deriniai formavo jo meninį braižą. Muchos sukurti plakatai, kuriuose dažniausiai vaizduojamos moterys su vešlių plaukų susivijusiomis sruogomis, primenančiomis spiralinį ornamentą, aptinkamą japonų, kinų raižiniuose, tapyboje, porceliano dirbiniuose, audiniuose. Talentingo čekų dailininko kūryba papildė Paryžiaus meninį gyvenimą, kuriame jis dalyvavo daugiau kaip du dešimtmečius. Mucha suprojektavo nemaža dekoratyvinių objektų, šviestuvų. Jo kuriami buvo net minkšti baldai, išsiskiriantys metalinėmis dekoruotomis kojelėmis. Jo suprojektuotų šakučių, peilių koteliai ypač subtilios reljefinės puošybos, su pabrėžtinai pulsuojančia linija.

Secesijos laikotarpio dailininkų pagrindinis įkvėpimo šaltinis buvo gamta, jos nuolat atsinaujinantys procesai, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Gamtos motyvais dekoruojami ne tik minkšti baldai, apyvokos daiktai, stalo įrankiai, bet net ir plaukų smeigtukai. Augalinė ornamentika taikoma architektūroje, metalinių dekoratyvinių tvorelių, balkonų apdailoje. Dekoratyvūs raižiniai neretai puošė ir namų kėdės ar spintos paviršius.

Šiuo pereinamuoju iš XIX į XX amžių laikotarpiu daugelis į dizainą, net į architektūrą, atėjo panašiu keliu ir tapo šio amžiaus novatoriais.

Prancūzijoje art nouveau XIX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje itin atsiskleidė Nansi, tam tikra prasme net aplenkdamas Paryžių. Amžiaus pabaigoje Paryžiuje būrėsi dailininkai, nusiteikę reformuoti meną, diegdami naujoves teptuku ant drobės arba spalvinguose plakatuose, tuo tarpu Nansi ryžtingai ėmėsi atgaivinti vitražą, kalvystės, keramikos, stiklo amatus. Net įžengus į XXI amžių tvyro Nansi mokyklos (Ėcole de Nancy) dvasia, kurios palikimas kruopščiai saugomas ir gerbiamas. Beveik kiekvienoje gatvėje aptiksime namų, kurių fasade iškaltos autorių pavardės, pritvirtintos lentelės su projektuotojų vardais ir užrašu Ėcole de Nancy. Susiformuoti Nansi mokyklos susivienijimui padėjo grupė iniciatyvių dailininkų, kurių tikslas buvo išplėtoti ir atgaivinti taikomąjį, dekoratyvinį meną, amatus provincijoje ir dalyvauti pramoninėje gamyboje.

XIX amžiaus pabaigoje Prancūzija atsidūrė sudėtingų istorinių, politinių įvykių sūkuryje. Prancūzams pralaimėjus 1870 metų kare su Prūsija, vokiečių armijai trejiems metams okupavus Elzasą ir dalį šiaurinės Lotaringijos, Nansi atsidūrė Vokietijos imperijos pasienyje. Į Nansi plūstelėjo tūkstančiai emigrantų iš okupuotos teritorijos. Patriotinės piliečių nuotaikos paskatino ekonomikos raidą, savito kultūrinio, meninio centro formavimąsi. XX amžiaus pradžioje pradėta visuomeninė naujo Nansi miesto plėtojimo programa.

Rodyk draugams

Secesijos laikotarpio įkvėpėjai

Secesija nuo pat savo ištakų turėjo simbolizmo atspalvį, kuris amžiaus pabaigoje išryškėjo literatūroje ir kartais buvo įvardijamas kaip trečioji simbolizmo fazė, meno pasaulyje įgavusi daug naujų prasmių. Pradžioje vyravęs romantinis simbolizmas, siekis susilieti su gamta, praeities idealizavimu, XIX amžiaus pabaigoje veikiamas gamtos, filosofijos mokslų, Č. Darvino evoliucijos teorijos, pradeda gilintis į būtį, egzistenciją, žmogaus pasąmonę. Šioje srityje ypač reikšmingu moksliniu autoritetu tapo austrų psichiatras Sigmundas Froidas (1856-1939), kuris nagrinėjo psichologines asmenybės problemas. Jo psichoanalitinis požiūris turėjo didelę įtaką visuomenės ir be abejo dailininkų požiūriui į daugelį žmogaus būties problemų. Froido moksliniai darbai sustiprino domėjimąsi žmogaus pasąmone ir mistinėmis vizijomis. Menininkai pasinėrė į nepažintą pasąmonės pasaulį, bandė suprasti neužčiuopiamas žmogaus sielos jėgas, kurios priverčia racionalų protą elgtis nepaaiškinamai. Kūrėjus patraukė virsmo, metamorfozės paslapties gelmės. Atsiranda noras parodyti žmogų kaip individualybę, gebančią reguliuoti savo vidaus pasaulį, būti savo būties šeimininku.

Mistinių sapnų vizijų pasitaiko literatūroje, dailėje, muzikoje, kompozitoriai mielai rėmėsi poetų literatūriniais siužetais, jų kuriamais simboliais. Mistinių būtybių, drakonų, slibinų yra viduramžių tapyboje, vėlesnių laikų dailininkų kūryboje, Europą pasiekusiame Rytų kraštų mene - tai kurstė kūrėjų fantaziją. Drakonai puošia net Antonio Gaudi Guelio parką Barselonoje, o fantastinių moters figūrų aptinkama ir kitų dailininkų kūriniuose. Slėpinių įvaizdis paliečia net architektūrą.

Konkrečiuose objektuose vizijos, simboliai įgauna realias plastines formas išsaugodami virsmo ir transformacijos iliuziją. Pabrėžiamos pailgintos proporcijos, asimetrija, banguojanti, kintanti, sąlygiškai ištirpstanti forma. Labiausiai mėgstami asimetriški augalai - iriso, orchidėjos, vandens lelijos, lotoso žiedai, pastarieji simbolizuoja tyrumą, šviesą, gyvybę. Iš gyvūnijos pasaulio buvo pasirenkami plastiškos dinamiškos formos, simbolinių prasmių paukščiai, vabzdžiai. Grožio, puošnumo simboliais tapo povas, fazanas, dažnai ir gaidys (jo puošni skiauterė), laumžirgis, drugelis, gulbė - tyrumo, gyvybės simbolis. Nuo seno daugelyje tautų daugybę prasmių turėjo gyvatė, o lietuvių tautosakoje - žaltys. Jie dažni ir šio laikotarpio dailininkų kūryboje - plastiškai vingrių judesių, nuostabiai kintančių spalvų, įvairių pavidalų, gundantys ir naikinantys, siejami su kosmosu ir žmogumi.

Dailės kūriniuose vyruoja aiški kompozicija, dinamiški potėpiai, spalvų kontrastai. Visa tai pastebima net buityje, kur net minšti baldai turi savo akivaizdžią simbolinę prasmę. Savo kūryboje menininkai bandė atskleisti gyvybės atsiradimo paslaptį, gyvenimo tėkmės prasmę. Visa tai atsispindėjo ir baldžių darbuose, kur net spintos buvo kuriamos per kitokią pasaulio suvokimo prizmę.

Po 1900 metų Paryžiaus parodos, kurioje buvo eksponuojami Lalique’o papuošalai, dėl išskirtinės kūrybos jo juvelyriniai dirbiniai, kaip ir kitų dailininkų kūriniai, eksponuoti parodose, tapo muziejų ir kolekcininkų dėmesio objektu. Keramikos gaminiai tuo metu pardėti glazūruoti vaivorykštinio spalvų spektro redukcinėmis glazūromis, naudojant Artimųjų ir Tolimųjų Rytų technologijas. Auksą pakeitė spalvotieji metalai, tokie kaip žalvaris, varis ir bronza. Stiklo darbuose nebeliko įprastinio stiklo skaidrumo, jis tapo drumstas, dūminis, tarytum paslaptingo, dumblių priaugusio vandens telkinio paviršius. Daugiasluoksnio spalvoto stiklo technologiją ypač ištobulino prancūzų dailininkas Ėmile’is Gallė. Įsivaizduojamos banguojančios jūros, vėjo sūkurio liniją siekiama išgauti net metale. Apdirbimo procese buvo stengiamasi išnaudoti įkaitintos geležies plastiškumo galimybes. Virsmo, metamorfozės iliuzija atsispindėjo netik smulkiausiuose dekoratyviniuose darbuose - šukose, smeigtukuose, šaukštų ar šakučių apdailoje, bet ir namų buities daiktuose, tokiuose kaip spintos.

Šiuo laikotarpiu taikomojoje, dekoratyvinėje dailėje, juvelyrikoje išpopuliarėjo pusbrangiai akmenys, įvairūs mineralai, kurie buvo kintamų spalvų. Dėl šios ypatybės mėgstamiausi buvo perlai, spalvoti emaliai, granatai.

Langai ir durys

Rodyk draugams

Art nouveau laikotarpis Europoje

Amžių sandūroje susiformavusį naujojo meno laikotarpį kai kurie tyrinėtojai apibūdina kaip visą devynioliktąjį šimtmetį trukusio dailės ciklo (1800-1900) apibendrintą pabaigą. Šią mintį simboliškai galėtų patvirtinti 1900 metais vykusi Pasaulinė paroda Paryžiuje, kurioje atsiskleidė įvairiapusiška, daugiasluoksnė naujojo meno - secesijos panorama ir visuotinai įsitvirtino dekoratyviojo, taikomojo meno krypties pavadinimas art nouveau. Šis terminas meno istorijoje dažniausiai vartojamas aptariant architektūrą, dekoratyvinius interjero puošybos objektus tokius kaip spintos ar net minkšti baldai. Ilgą laiką šio laikotarpio stilius buvo tapęs neskoningo, nesaikingo pasiturinčios buržuazijos puošybiškumo, meno vertybių nuosmukio sinonimu, netgi priskiriamas dekadansui. Vienas pirmųjų ypač griežtai nesaikingą ornamentiką architektūroje, interjere ir eksterjere kritikavo architektas Adolfas Loosas (1870-1933), savo straipsniuose ir paskaitose pabrėždamas racionalų, pragmatišką mąstymą. Šį stilių jis pavadino barbarišku puošybiškumu ir teigė, kad visas grožis turi būti viduje, o ne išorėje.

minkšti baldaiNaujas šio laikotarpio vertinimas ir analizė atsirado XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, atslūgus racionalaus funkcionalizmo bangai. Ko gero, pirmąjį giriamąjį žodį secesijai ištarė Salvadoras Dali. Vienam leidiniui jis rašė: „Niekam nepavyko sukurti tokio švaraus, tyro, nerimą keliančio fantazijos pasaulio, kaip secesijos statiniams. Secesijos stiliaus papuošti kūriniai labiausiai, įtikinamiausiai materialiai išsaugo mums neapčiuopiamą sapnų, fantazijų pasaulį“. Neatsitiktinai secesijos vizijų pasaulis, simboliai buvo mėgstami ir turėjo įtakos siurrealizmo menininkams.

Amžių sandūroje prasidėjęs grakščios banguotos linijos, vešlios augalijos bei mistinių simbolių ir vizijų kupinas laikotarpis neabejotinai buvo postūmis atsirasti daugeliui XX amžiaus modernių meno krypčių. Ištobulinta dvimatė kompozicija, elegantiška linija skatino grafikos lakšto kompoziciją, plakato, šrifto, knygos meno raidą. Dekoratyvinė dailė užėmė tinkamą vietą visuomeniniuose pastatuose, plėtojosi metalinių konstrukcijų, stiklo panaudojimas architektūroje. Banguotas linijas ir augmenijos elementus atspindėjo net tuo laikotarpiu kuriamos spintos ar kiti baldai. XX amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje atsigręžimas į secesijos laikotarpį ir jos savotišką reabilitaciją skatino visuotinai domėtis šiuo periodu. Žinoma, tai lėmė ir biologijos, bionikos mokslų raida, moksliškai pažvelgusi į gamtoje susiformavusias struktūras, jų funkcionavimą. Sugrįžtama prie vieno originaliausių skulptūrinės plastikos formų architektūroje autorių - Antonio Gaudi kūrybos.

A. Gaudi, remdamasis Katalonijos viduramžių tradicijomis, įkvėpimo sėmėsi iš gamtos formų, jų susidarymo logikos, kurią jis grindė eksperimentais, tiksliu svorių pusiausvyros balansu ir tiksliais apskaičiavimais. Jo požiūriu, kad architektūrą reikia suvokti kaip organiškai augančią struktūrą, ypač susidomėta po 1957 metais surengtos jo kūrybos parodos Niujorke MOMA (Museum of Modern Art).

Pokario laikotarpiu netgi tokių griežtų funkcionalistų kaip Le Courbusier kūryboje pastebimas ryškus posūkis lenktos banguojančios linijos link. Jis pareiškė, kad A. Gaudi yra 1900 metų konstruktorius, profesionalus statytojas iš akmens, geležies ir plytų. Frankas Lloydas Wrightas taip pat į architektūrą pažvelgė kaip į skulptūrinę plastiką pasinaudojant gamtos formomis. Niujorke jo pastatytas Gugenheimo muziejus (1956-1959) asocijuojasi su bioninėmis formomis, kurios primena sraigės kiautą. Skandinavija, nuolatos turėjusi tiesioginį ryšį su gamta, kurį lėmė atšiaurus klimatas taip pat prisiminė savo netolimos praeities tendencijas. Naujojo meno kryptį skandinavai tapatino su nacionaliniu stiliumi, ka­dangi tai sutapo su nepriklausomos valstybės atsiradimu XX amžiaus antrajame dešimtmetyje.

Visoje Europoje grįžtama prie plaukiančios, banguojančios linijos. Šeštojo dešimtmečio masinės kultūros ritmu svinguojanti Europa mielai perėmė naujojo meno vizijas. Jomis pasinaudojo psichodelinė kultūra, poparto atstovai, aplinkos objektų dizaineriai. Drabužių projektuotojai perėmė plastines išraiškos priemones, pasinaudojo kai kuriais secesijos simboliais bei ornamentika.

Rodyk draugams

Išnuomok nenaudojamas biuro patalpas

Biuro patalpos reikalingos beveik kiekvienam verslui, taigi, paklausa centrinėje miesto dalyje visada yra geidžiamas verslininkų laimikis. Tiesa, ne visada patalpų nuomos sandėriai rutuliojasi sėkmingai. Ne kartą teko susidurti su situacijomis, kai kompanijos išsinuomoja didesnes patalpas, nei yra reikalingos jų darbuotojams. Tuo tarpu ilgalaikės nuomos sutartys nepalieka erdvės susitarimams – mokėti nuomą reikia.

Susvyravus įmonės finansinei būklei, papildomų patalpų nuoma tampa išeitimi, kaip sutaupyti. Tereikia surasti naujus nuomininkus, kurie bus pasiryžę jūsų laisvą kabinetą išsinuomoti.

Šiame straipsnyje apžvelgsime žingsnius, kuriuos reikia atlikti, norint sėkmingai išnuomoti biuro patalpas ar laisvą kabinetą.

Paruoškite patalpas. Pasamdykite valymo kompaniją ar savo samdomos valytojos paprašykite, kad ji sutvarkytų kabinetą, kurį jūs ruošiatės išnuomoti. Nei vienas žmogus nenorės iš jūsų išsinuomoti netvarkingo ofiso. Nuomininkai tikisi, kad už bazinį tvarkos palaikymą atsakysite jūs.

Nepamirškite padaryti nuotraukų. Jos bus reikalingos, talpinant skelbimus ar siunčiant patalpų nuomos pasiūlymą partneriams. Žmonės visada pirmiausia nori pamatyti bent nuotraukas. Geriausia, kad jos atspindėtų realią situaciją, šitaip sutaupysite tiek savo, tiek būsimų nuomininkų laiko. Žmonės, kuriems patiks nuotraukos, bet nepatiks pačios patalpos, vis tiek jų nenuomos. Jei patalpos nuomojamos be baldų, tai spintos ir minkšti baldai fotosesijos metu turėtų būti išnešti.

Baldai ne visada suteikia papildomos vertės. Juos palikite ir pristatykite būsimiems nuomininkams tik tuo atveju, jei jie, iš tiesų, yra geros būklės. Kava apipilti minkšti baldai ir sulūžęs kompiuterio stalas, išklerusios spintos – tai daiktai, kuriuos reikia arba sutvarkyti, arba išmesti. Nevalia jų rodyti potencialiems nuomininkams.

Pirmiausia apie nuomojamas patalpas praneškite savo pažįstamiems. Šiandien turime daug įrankių, kaip paskleisti žinią. Naudokite socialinius tinklus. Nuomodami patalpas pažįstamiems žmonėms sumažinate riziką. Iš gatvės atėję žmonės gali būti nesuinteresuoti išsaugoti gerą jūsų patalpų būklę

Prieš talpindami skelbimus į specializuotus interneto portalus, peržiūrėkite konkurentų skelbimus. Duomenys apie kitus biuro patalpų nuomininkus padės jums nurodyti konkurencingesnę kainą. Visada geriausia remtis rinkos kaina. Jei kaina bus per maža, potencialūs nuominkai gali galvoti, kad kažkas jūsų patalpoms yra blogai, jei kaina per aukšta, jums bus sunku surasti, norinčių nuomotis. Taip pat nepamirškite numatyti ir minimalaus nuomos laikotarpio. Paprastai sutartys pasirašomos 3 ar 6 mėnesiams.

Rašydami skelbimo tekstą skelbimo portale galvokite, kokie klausimai kyla žmogui, norinčiam patalpas išsinuomoti. Paprastai žmonėms svarbiausia miesto vieta, infrastruktūra, tvarka ir, žinoma, kaina. Nepamirškite nurodyti šių dalykų. Taip pat skelbime nurodykite kontaktinį asmenį ir valandas, kuriomis šis asmuo galės atsiliepti. Tokiu būdu išvengsite skambučių vėlai vakare ar savaitgaliais. Jei nuomininko paieškos darbus patikite savo pavaldiniui, pažadėkite už tai jam pastangų vertą atlygį.

Geriausia , kai nuoma rūpinasi vienas žmogus. Dažnai nuomininkams kyla klausimų, į kuriuos ne visada galima pateikti tikslų atsakymą.

Visi be išimčių patalpų nuoma susidomėję žmonės norės atvykti pažiūrėti. Su vieta, kurioje gali tekti dirbti mažiausiai kelis mėnesius, nori susipažinti bet kuris nuomininkas. Taigi, pasirūpinkite, kad ir potencialiems nuomininkams atvykus, patalpose viskas būtų tvarkoje. Svarbiausia, kad realybė nesiskirtų nuo to, ką nuomininkai matė nuotraukose ar tikėjosi perskaitę patalpų aprašymą.

Jei visiems šiems darbams neturite laiko, samdykite nekilnojamo turto nuoma užsiimančią kompaniją. Jie pasinaudodami savo ryšiais, įrankiais ir laiko patikrintomis metodikomis nuomininkus suras greičiau, nei tai galite padaryti vien tik savo jėgomis. Tokiu atveju iš nuomos uždirbsite mažiau, bet surasite nuomininkus greičiau.

Sulūžusi spinta

Rodyk draugams

Hansas Jorgenas Wegneris ir kėdės evoliucija

Šiandieninė dizaino mokykla plečia akiračius ne tik žvelgdama į ateitį ir patalpas dekoruoja ne vien spalvoto plastiko instaliacijomis. Nepamirštami ir klasika tapę deriniai. Dizainu besidominčių ir jau šios srities profesionalų dėmesį tebekausto įdomiausias dizaino tendencijas kuriantys Skandinavijos šalių kūrėjai.

Šių šalių menininkai visuomet pasižymėjo santūrumu ir puikiai tarpusavyje derino natūralias medžiagas ir spalvas. Nuo seno šiose šalyse itin vertinamas yra medis ir iš jo pagaminti namų reikmes tenkinantys ar darbo erdvę pagyvinantys biuro baldai. Dizaino istorijos vadovėliuose puikuojasi daugelis kūrėjų pavardžių, kurie gimė, gyveno ir kūrė vadinamąjį Skandinavišką stilių. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriama Danijos dizaino kūrėjams ir bene garsiausiam kėdžių kūrėjui pasaulyje - Hansui Jorgenui Wegneriui. Minkšti baldai nebuvo šio kūrėjo įkvėpimo šaltinis, tačiau toks paprastas ir kartu toks įdomus daiktas kaip kėdė, pakeitė ne tik šio menininko darbo kryptį, bet ir išlaisvino daugelio gyventojų interjerą nuo nuobodžios keturių ar trijų kojų konstrukcijos.

Hansas Jorgenas Wegneris buvo vienas iškiliausių, talentingiausių menininkų danų baldų dizaino istorijoje. Jis gimė 1914 metais batsiuvio šeimoje, todėl labiau nei kiti vertino rankų darbą, ir vėliau, kurdamas baldus pats tarytum skulptorius daug dirbo rankomis. Kaip reta jis jautė medžio ypatybes bei jo plastines galimybes. Hansas Jorgenas Wegneris kūrė neatitrūkdamas nuo gamybibinio proceso taigi prisilietimas rankomis prie medžio, prie gimstančio daikto formos buvo jo aistra. Hanso Jorgeno Wegnerio balduose lytėjimas buvo svarbus emocinio, estetinio suvokimo faktorius. Jo baldų skulptūriška plastinė forma suteikė danų baldų dizainui išskirtinių bruožų.

Hanso J. Wegnerio biografija pasižymėjo nuoseklumu. Taigi nuo pat jaunystės jis mokėsi baldžiaus amato, po to baigė Danijos dailės, amatų ir architektūros akademiją Kopenhagoje. Iki 1943 m kaip padėjėjas dirbo su žymiaisiais to meto dizaineriais Erik Møller ir Arne Jacobsen. 1943 m. Hansas Jorgenas Wegneris atidarė savo nuosavą biurą ir buvo vienas žymiausių danų baldų dizaino atstovų. Jo suformuota savita baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Būtent formų plastika bei asociacijos su bioninėmis ir gamtos formomis buvo vienas ryškiausių visos Skandinavijos dizaino bruožų.

biuro baldaiJo darbai priskiriami modernizmo mokyklai kur daugiausiai dėmesio skiriama funkcionalizmui. Geriausiai Hansas Jorgenas Wegneris žinomas dėl savo sukurtų kėdžių, kurių sukūrė apie 500 ir net 100 iš jų buvo gaminami masiškai. Interjero žurnalas Amerikoje 1950 m Hanso Jorgeno Wegnerio kėdę pavadino “pačia gražiausia pasaulyje kėde,” ir tai dizaineriui atvėrė kelią į tarptautinę šlovę ir pelningą eksporto rinką. Pasaulyje Hansas Jorgenas Wegneris garsėjo natūralių medžiagų suderinamumu klasikiniame dizaine bei gavo daug tarptautinių apdovanojimų už savo darbą Londone, Niujorke bei Skandinavijos šalyse. Hansas Jorgenas Wegneris mirė 2007 m Kopenhagoje, sulaukęs 92 m., tačiau jo įnašas į baldų dizaino istoriją buvo milžiniškas. Iki šiol šis kūrėjas yra laikomas Danijos dizaino raidos pasididžiavimu ir vertinamas dėl puikių ir novatoriškų savo idėjų. Dabartiniai jaunieji kūrėjai taip pat nepamiršta šio baldų meistro ir laiko jį įkvėpimo šaltiniu.

Šio įstabaus dizainerio baldai tebegaminami iki šiol. Nors daugelis jo sukurtų kėdžių labiau tinka namų interjerui, nepamirštami ir biuro baldai. Hansas Jorgenas Wegneris yra pasakęs, kad „kėdė neturi savo galinės pusės, todėl ji turi būti graži iš pusių pusių ir kampų“. Toks mąstymas leido visiškai kitaip pažvelgti į paprastą baldą ir atrasti jį vis naujenėje formoje nei iki tol.

Rodyk draugams